Apsimetėlio sindromas - padėk sau neperdegti

Kartais pastebiu save pavargstančią labiau nei įprasta. Kad darbas tampa kažkoks... labai sunkus. Sunkiausias pasidaro tada, kai labai noriu būti šaunuolė ir pradedu reikalauti iš savęs daugiau nei turėčiau.

Pavyzdžiui - išgydyti, kai mano darbas - būti šalia, išgirsti ir padėti žmogui išgirsti save. Tada, kai užeina jausmas, kad esu iš esmės tiesiog nepakankama ir turiu padaryti dar KAŽKĄ. Todėl reikia išmokti, pasistengti, dar pagalvoti, paspausti save.

Kai tas jausmas aplanko mane, dažnai pasiginčiju su savim - "taigi čia imposterio sindromas, nereikia viskuo tikėti, kas į galvą ateina". Būna toks beveik teismo procesas kartais, kur viena pusė pateikinėja įrodymus už, o kita - prieš. Skamba pažįstamai?

Apsimetėlio sindromas - tai jausmas, kad esi nepakankamas ir nieko iš tikrųjų nemoki taip, kaip turėtum. Jį galima jausti darbe, tėvystėje, hobiuose. Bet kur.

Jame daug vienišumo, nes dažnai lydi jausmas, kad kiti moka ir tą patį daro geriau. Nedidelės dozės gali būti sveikos. Tada pasitari su kolegomis, pasitikrini - gal tikrai jau laikas atnaujinti žinias ar gauti kitą perspektyvą.

Bet jei tas jausmas nesitraukia ir veda į perdegimą, verta pasigilinti labiau.

Kodėl jis aplanko?

• per dideli reikalavimai sau ir aplinkiniams

• negebėjimas didžiuotis savimi, džiaugtis rezultatais

• per didelis krūvis ir poilsio trūkumas

• per didelis polinkis nuolat prisitaikyti prie kitų

• išmokimas, kad esi svarbus tik tada, kai esi geriausias

• nuolatinis pripažinimo siekis

• palaikančių šiltų santykių trūkumas asmeniniame gyvenime

• darbinė kultūra, kuri skatina nuolatinį nusivertinimą ir lyginimąsi su nerealistiškais standartais

Afirmacijos padeda ugdyti atjautą sau

Straipsnį parengė psichoterapeutė Evelina Adakauskienė. Kviečiame registruotis jos konsultacijoms.

Kas gali padėti?

• neformalus atviras bendravimas su kolegomis (kitais tėvais - kai jausmas lydi tėvystėje), kur gali pasidalinti savo jausmais, išgirsti kitus ir suprasti, kad visi kartais taip pasijaučia

• darbo keitimas, kai didžiausias svoris tenka toksiškai darbo aplinkai

• asmeninio gyvenimo praturtinimas - gyvenime turėtų būti daugiau įtraukiančių veiklų nei darbas

• daugiau kokybiško poilsio

• savęs pažinimas ir kasdienė savirefleksija - kaip rūpinausi savimi šiandien, ką jaučiau, kada priėmiau sprendimus iš baimės būti nepakankamu? Tam gali padėti dienoraštis.

• ugdyti atjautą sau, mokytis pastebėti ir vertinti savo pasiekimus. Tam galėtų padėti afirmacijos.

🌿Įsisąmoninti, kodėl vėl ir vėl grįžti prie to paties rato, keisti santykį su savimi, nustoti vaikytis pripažinimo iš išorės - psichoterapija. Nors kartais psichoterapijos prireikia ir tam, kad žmogus galėtų pradėti ilsėtis.

Jei jauti, kad negali ilsėtis, kad vis atsiduri ten pat iš naujo ir iš naujo, ir jau norisi keistis ir gyventi kitaip - psichoterapija galėtų padėti ir tau.