Kai nerimas susiranda objektą

Pačiam verdant savo nerime ne visada pamatysi, kaip skirtingi nerimo objektai gali būti susiję. Pavyzdžiui, nerimas prieš keliones, vairavimą, ką nors nauja gali suktis apie nežinomybės baimę. O kodėl baisu nežinomybės? Galbūt nesi užtikrinta(s) savimi – kad esant reikalui už save pastovėsi, pakovosi, paprašysi pagalbos.

Nerimas dėl sveikatos – kai gydytojai vis ištaria tą siaubingą „mediciniškai čia viskas gerai“, o vis tiek skauda širdį, skrandį ar nugarą – kartais gali parodyti, kad žmogaus emocinė ir kūno patirtis yra tarsi atskirta. Kai kurie žmonės yra išmokę daug lengviau pastebėti tai, kas vyksta kūne, nei atpažinti savo emocijas. Vienas iš procesų, galinčių čia veikti, vadinamas somatizacija – kai emocinė įtampa patiriama ir išreiškiama kūno simptomais, tačiau emocinė dalis lieka nepamatyta.

Kita vertus, kartais pirmiau atsiranda koks nors keistas kūno pojūtis. Net jei jis visiškai normalus, įsitempęs, nerimaujantis ar labai jautrus žmogus gali jį jausti tarsi per garsiakalbį, o išsigandęs – dar labiau į jį sutelkti dėmesį. Taip pojūtis gali atrodyti vis stipresnis, nors pats savaime nėra pavojingas. Tokia stipri reakcija kartais gali būti ir ženklas, kad gyvenime jau kurį laiką per daug įtampos ir per mažai poilsio.

Nerimas gali užsikabinti už bet ko – darbo, pinigų, sveikatos, artimųjų. Jis mums kažką pasako. Kartais nerimas kalba apie užspaustas nemalonias emocijas, kurių nenorime jausti, pavyzdžiui, bejėgiškumą. Tada labai norisi viską kontroliuoti.

Kartais jis gali kalbėti ir apie trauminę patirtį (pvz., perdėtas nerimas dėl netekties, nes kažkada patirta netektis buvo nepakeliama). Tais atvejais, perdirbus traumines patirtis, sumažėja ir nerimas.

Evelina Adakauskienė

Klinikinė psichologė, grupių psichoterapeutė

Nerimas kaip būsena yra gana normali. Yra daug neapibrėžtų dalykų mūsų gyvenime, dėl kurių kartais panerimaujame. Pavyzdžiui, susirgus vaikui nerimas padeda laiku išgirsti prastėjantį kosulį ir kreiptis pagalbos.

Bet nerimas gali būti gana suktas ir net keisti savo veidą. Vieną dieną nerimauji dėl kelionės, kitą dieną dėl to, ką pasakei per darbo susitikimą. Arba kiek siauriau – vieną dieną nerimauji dėl infarkto, o kitą dieną – dėl artrito, kad ir ką sako gydytojai. O galbūt nuolat nerimauji dėl finansų ir kiekvieno pirkinio, nors atlyginimas jau seniai leidžia atsipalaiduoti?

Nerimas kartais elgiasi kaip chameleonas: prilimpa prie kokio nors objekto ir ten įsitaiso. Gali objektą patraukti, bet tada chameleonas susiras ką nors kitą. Tad reikia prisijaukinti patį chameleoną.

Jei norisi savo nerimą patyrinėti giliau ar paieškoti daugiau ramybės

Nerimo ir streso įveikimo priemonės

Taigi, galima visą laiką gaudyti chameleoną nuo vieno objekto prie kito, bet kartais daug svarbiau sustoti ir pasidomėti pačiu chameleonu. Kodėl mano nerimui šiuo metu taip reikia mano dėmesio? Kas iš tiesų po tais objektais slepiasi? Ir apie kokį mano poreikį tai galėtų kalbėti?

Pradėti kelti sau šiuos klausimus galima ir nelaukiant, kol nerimas pradės spengti ausyse ir darytis nepakeliamas. Štai keletas būdų:

• Rašyk. Rašymas yra nuostabus būdas pasikalbėti su savimi kuo nuoširdžiau ir pamatyti tai, kas verda viduje. Kartais užtenka vien to pamatymo, kartais jausmai ir emocijos tiesiog reikalauja erdvės ir dėmesio. Panašiai kaip vaikai.

• Jei turi galimybę ir norą – psichoterapija yra iš tiesų vertingas procesas, kai ne tik supranti nerimo šaknis, tas pačias giliausias, bet ir po truputį keičiasi tai, kaip būni su savimi ir aplinkiniais, kaip jautiesi. Tam nebūtina laukti kažko nepakeliamo.

• Rūpinkis savo ramybe kaip naminiu gyvūnėliu. Jį kasdien reikia pašerti, paglostyti, pabendrauti. Taip pat elkis ir su savimi – pasirūpink savo baziniais poreikiais (mityba, miegas, judesys, poilsis) ir praleisk su savimi kokybiško laiko.

• Sakykit, ką norit, bet gamta ir grynas oras visur bus paminėti kaip vertinga pagalbos sau dalis. Jei dalį laiko, kurią praleidi internete leistum vaikštinėjant po mišką, nervų sistema atsidėkotų. O jei dar būtum be ausinių ir duotum erdvės savo mintims, galbūt rastum ne tik grybų, bet ir vertingų įžvalgų.

Su nerimu nebūtina tvarkytis vienam. Kartais geriausia pagalba – atsiremti į kitus.

Straipsnį parengė psichologė-psichoterapeutė Evelina Adakauskienė. Kviečiame registruotis jos konsultacijoms.