Tas vienintelis. Kaip išsirinkti specialistą?

Elektroninės parduotuvės pasiūlo filtrus ir kategorijas, kad būtų lengviau surasti tai, ko ieškai. Tad kokius filtrus gali užsidėti ieškant savo terapeuto?

· IŠSILAVINIMAS. Ar Tau svarbu, kad tavo terapeutas būtų pakankamai giliai ir plačiai studijavęs žmogaus psichologiją, praktikavęsis prižiūrimoje praktikoje, įgudęs naudoti terapines technikas, išmanantis etiką ir išlaikęs visus egzaminus?

Kartais žmonės sako, kad išsilavinimas neužtikrina, kad terapeutas bus geras. Tame yra tiesos – diplomas nenusako asmeninių savybių. Bet jis nusako, kad šis žmogus tikslingai skyrė labai daug savo laiko ir pastangų tam, kad žinotų, kaip tau padėti, nepakenkti ir yra šioje srityje ne iš puikybės, o dėl pastovių ir nuoseklių savo pastangų. Taip pat ir tai, kad jis yra pakankamai gerai išmanantis ir įgudęs, kad atitiktų akredituotų studijų reikalavimus.

Tinkamas psichologo išsilavinimas – psichologijos magistro diplomas. (iš viso 6 metai studijų). Psichoterapeutas mokėsi dar ir podiplominėse studijose vienos specifinės psichoterapinės krypties ir įgudo taikyti tos krypties įrankius dirbant su žmonėmis. Psichoterapeutais, priklausomai nuo krypties gali tapti psichologai, gydytojai, socialiniai darbuotojai ir kitų socialinių mokslų krypties išsilavinimą jau turintys žmonės.

Kartais terapeuto paieška gali priminti antrosios pusės paiešką – žiūri į nuotraukas bandant suprasti, ar švelnios akys. Ar neerzins, ar nesmirdės? Ar patikimas – diplomai, kursai, patirtis. Ką sako ex – skaitai atsiliepimus.

O gal jautiesi kaip parduotuvėje ar vaistinėje, kur reikia pasirinkti produktą, kai nieko neišmanai apie jo ingredientus ir visi tie žodžiai – geštaltas, psichodinaminė, kognityvinė ar egzistencinė absoliučiai nieko nesako?

Kai tiek daug informacijos gali nusvirti rankos bandant išsirinkti savą žmogų. Kadangi klausimas gana dažnas, štai atmintinė – kaip išsirinkti psichologą ar psichoterapeutą

Pradėkime nuo perfekcionizmo.

„Tas vienintelis“ neegzistuoja. Kaip bet koks žmogus, taip ir Tavo terapeutas kažkuo tau patiks, o kažkuo – ne. Svarbu, kad jis atitiktų tam tikrus reikalavimus ir tavo poreikius. Kad Tau jis būtų pakankamai geras terapeutas.

Kartais tenka pabandyti keletą žmonių. Ir jei po 1-4 sesijų jauti, kad kažkas ne taip, šis žmogus kažkuo erzina, sunku atsiverti – gali būti verta pabandyti nueiti pas kitą. Tai nereiškia, kad terapeutas prastas. Bet gali reikšti, kad tarp jūsų nevyksta „chemija“.

Terapeutas tai išgirdęs neturėtų įsižeisti, bet tikrai galėtų padėti išsiaiškinti, kas ne taip, ko trūksta ir tada jau labai aiškiai atsakyti – ar jis gali tai suteikti, o galbūt tikslingai rekomenduoti poreikius atitinkančią psichoterapinę kryptį ar kolegą.

• NUOTRAUKA. Gali pasirodyti kaip keista rekomendacija. Bet nuotrauka daug pasako apie žmogų. Joje pamatai žvilgsnį, stilių, galbūt ir pačią aplinką, kurioje jis dirba. Pasąmoningai mes sureaguojame nuoširdžiausiai. Galbūt tas žmogus ką nors primena, o gal tiesiog pažiūrėjus į jo veidą Tau kyla jausmas, kad nebūtų pernelyg baisu visko papasakoti. Tai yra TAS jausmas, kurio ir ieškai, nes svarbiausia – rasti žmogų, su kuriuo jaustumeisi saugiausiai kiek tik gali ir pasitikėtum labiausiai, kiek tik gali pasitikėti žmogum.

• TERAPINĖ KRYPTIS. Psichoterapijoje veiksmingiausiai veikia geras terapinis santykis. Bet dalis to santykio – suderinamumas. Jei Tau norisi kuo daugiau struktūros – galėtų patikti kognityvinė terapija, jei veiksmo ir eksperimentų čia ir dabar – geštalto, jei laisvo tyrinėjimo ir atradimo, ką nuo savęs slepi – psichodinaminė ar analitinė.

• TERAPEUTO ASMENYBĖ. Apie tą patį suderinamumą. Jei tau norisi griežto, direktyvaus, kalbaus terapeuto, tai toks, kuris žiūrės švelniau ir seks paskui tave tiesiog nuolatos erzins. Ir atvirkščiai – jei greitai pasijauti kontroliuojamas ir tau tai nepatinka, tuomet geriau sutarsi su tuo, kuris seka paskui, atspindi ir karts nuo karto kala tokias įžvalgas, kurias virškinti teks savaitę. Asmenybės braižą gali pajusti iš tekstų, postų, interviu, podcast‘ų, knygų, asmeninių puslapių ar renginių. Atmink, kad ieškai ne GERIAUSIOS asmenybės, o tokios su kuria jaustumeisi kuo saugiau ir patikimiau.

• ATSILIEPIMAI IR REKOMENDACIJOS. Kai ateina žmogus, kuriam mane rekomendavo pažįstamas, „chemija“ dažniausiai įvyksta. Turbūt todėl, kad klausome tų rekomendacijų, kurie į mus kažkuo panašūs. Tad jei rekomendacija iš žmogaus, su kuriuo jaučiatės visai neblogai ir kuris jums patinka – tikrai verta pabandyti. Žinoma, visada galima paprašyti papasakoti daugiau – kas tai per žmogus, kaip dirba.

• GYVAI AR NUOTOLIU? Jei turi galimybę lankytis gyvai – rekomenduoju. Nors tikrai veikia ir nuotolinė terapija, lankantys gyvai terapijai dažniausiai skiria daugiau laiko, nes kelionės laiką dažniausiai skiria apgalvoti, ką nori atnešti ir apvirškina tai, ką aptarė. Tada svarbu apgalvoti ir kiek laiko gali skirti kelionei, kaip derinsi su kitais įsipareigojimais ir pagal tai apsibrėžti lokaciją. Svarbu sąžiningai sau atsakyti į šį klausimą, nes jei prisitaikysi ne pagal savo norus, ilgainiui ir ypač iškilus skaudžioms temoms tai gali būti pretekstas pabėgti nuo svarbių temų.

• KAINA. Terapeuto paslaugos kaina priklauso nuo daug ko - kabineto nuomos, mokslų, kurių jis nori, supervizijų kainos, užimtumo, asmeninių tikslų ir pan. Svarbu, kad terapijos kaina nebūtų dar vienas didelis stresorius žmogaus gyvenime. Trumpalaikei pagalbai galima kreiptis ir nemokamos pagalbos valstybinėse įstaigose. Ilgalaikė terapija taip pat turi ekonomiškesnių variantų - pvz, besimokantys terapeutai arba psichoterapinės grupės. Abu turi svarbių privalumų - besimokantys yra alkani praktikos ir pilni motyvacijos, o juos prižiūri labai patyrę supervizoriai, o grupinė terapija kartais turi ir daugiau potencialo, nes daugiau santykių čia ir dabar, daugiau galvų ir veidrodžių.

  Tiesa, kaina gali būti ir per maža! Tada žmogus tiek nevertina savo laiko, mažiau stengiasi pats, vilkina svarbių temų atnešimą arba nuvertina terapeutą. 

Kartais, kai ieškom to geriausio ir vienintelio - tai iš tiesų tik būdas atidėlioti kažką, kas gąsdina. Visiškai normalu, kad pirmą kartą kreiptis į terapeutą ir atvirai pasižiūrėti pačiam į save yra baugu. Normalu nerimauti, kai žinai, kad gali tekti susidurti su klausimais, kurie nelengvi. Normalu nerimauti visada prieš susiduriant su nežinomybe.

Bet gal tave kiek nuramins - visi mes šiek tiek nerimaujame prieš pirmą susitikimą. Psichologai nori būti reikalingi ir galėti padėti. Juk tai suteikia darbui prasmės.  O pats terapijos procesas tikrai ne visada vien sunkus, jame telpa ir jaukumas, šiluma, ir gyvas juokas. Iš esmės - tai santykis, kuriame saugu būti savimi.

Pabandyk, jei jauti, kad atėjo laikas!
Jei ieškai sau specialisto, užsuk į mūsų Psichoterapijos polapį - jame rasi ir specialistus individualiai terapijai, ir visą žemėlapį, kur Lietuvoje gali rasti sau psichoterapinę grupę.

Grupinės psichoterapijos ratas

Straipsnio autorė psichologė-psichoterapeutė Evelina Adakauskienė