Kaip kalbėtis su mylimais žmonėmis, kad jie neužsidarytų ir kad pavyktų suartėti?

Koks nuostabus įrankis yra kalba. Tėvai pirmojo vaiko žodžio dažniausiai laukia labiau nei Kalėdų ar gero išpardavimo mėgstamoje parduotuvėje. Skirtingų užsienio kalbų mokėjimas yra laikomas dideliu privalumu, o žmogus galintis keliauti po skirtingas šalis ir gebantis susikalbėti su vietiniais, jaučia didelį malonumą. Bet kaip kartais gaunasi, kad mokėdami tą pačią kalbą ir gyvendami taip arti vienas kito, mes visgi nesusikalbam su savo artimiausiais?

Labai dažnai susikalbėti trukdo išankstinis nusiteikimas.

Aš jam jau šimtą kartų sakiau, bet jis manęs negirdi. Kaip jis nesupranta? Aš net nenoriu jai sakyti, nes jau iš anksto žinau, kuo tai baigsis. Aš dabar parodysiu, kur tu klysti ir bandysiu įrodyti, kad mano pasaulio matymas geresnis.

Jei mūsų išankstinis nusiteikimas toks, tai galime pamiršti apie kokybišką pokalbį. Artimasis iš anksto jaučia tokį mūsų nusiteikimą ir yra linkęs užsisklęsti. Bet jei aš pasirinksiu eiti į pokalbį atviras, nusiteikęs pasidalinti, kaip jaučiuosi aš ir išgirsti, ką jaučia kitas. Jei iš anksto pasiryšiu neteisti, nevertinti, nekritikuoti, o smalsauti ir išgirsti, iš karto šimteriopai padidinsiu tikimybę, jog įvyks nuoširdus pokalbis.

Kas dar trukdo? Ogi nuvertinimas, nesugebėjimas išbūti su kito jausmais ir spaudimas. Kaip tai atrodo realiame pokalbyje? Nėra jau taip blogai, kitiems juk blogiau. Tiesiog atsipalaiduok. O kam dabar lengva? Geriau paklausyk, kaip man šiandien buvo. Greičiau pasakok. Juk sakei, kad padarysi. Jau turėjai būti padaręs.

Kas padeda patirti prasmingą pokalbį?

Tikras klausymasis. Jei kalbėdami vis žiūrime į telefoną, junginėjame televizoriaus kanalus, ar pradedame tvarkyti virtuvę, nesitikėkim, jog kitas leisis į gilų pokalbį.

Leiskime kitam pabaigti ir nepertraukinėkime. Būna, kad artimajam vos pravėrus burną, mes jau šaukiam: šitą girdėjau, arba skubam duoti patarimą. Tai uždaro. Dar uždaro tokie klausimai, į kuriuos atsakymas: taip arba ne. Arba tie, po kurių reikia teisintis. Tad mokykimės klausti. Užduokime atvirus, smalsaujančius klausimus, o tada iš tiesų klausykimės.

Pasirinkime tinkamą laiką pokalbiui (pvz. ne tada kai artimasis alkanas, akivaizdžiai pavargęs ar susierzinęs).

Pasinaudok aukščiau išvardintais patarimais ir pamatysi, kaip sužaliuos jūsų pokalbiai. O jei nori, kad ne tik lapeliai, bet ir žiedai ant pokalbių medžio užaugtų, štai dar keletas patarimų.

Kalbėk apie faktus, įvardink jausmus, atpažink poreikį ir pateik konkretų prašymą.

Taigi vietoj - tu visada manęs neklausai, tad supykdei mane, būk kitoks. Geriau pabandyk - Kai aš kalbu, o tu žiūri į telefoną, jaučiuosi pikta ir liūdna, man svarbu būti išgirstai, taigi kai kalbamės, norėčiau, kad padėtum telefoną į šalį.

Jauti skirtumą? Tinkamai komunikuojant, gauti tai ko norime, žymiai lengviau.

Prasmingiems pokalbiams rekomenduojame korteles "Pokalbių kelionė". Jose yra net 150 klausimų poroms.

Pokalbai ne visada bus gilūs ir prasmingi. Čia tikras gyvenimas, jame būna visko. Kartais užtenka ir mylinčio žvilgsnio, kad pasijustume pamatyti, o kartais valandos pokalbis, gali niekur nevesti. Tai visų santykių natūralus bangavimo ciklas. Jei nepavyko pasikalbėti šiandien, rytoj bandyk dar kartą.

Auginančių ir sušildančių pokalbių jums. O jei kartais žiema trukdo pokalbiams žaliuoti, pasinaudok Saviterapijos siūlomomis priemonėmis, kurios padės pralaužti ledus.

Ilgiau kartu esančioms poroms rekomenduojame pokalbių korteles "Atrasti iš naujo".

Straipsnio autorė psichologė Irma Chmieliauskienė. Kviečiame registruotis jos nuotolinėms konsultacijoms.