Noriu pokyčių. Kodėl turėčiau pradėti rašyti apie tai?

Gyveno kartą atsiskyrėlis vienuolis mažame vienuolyne kalno viršūnėje. Jam nereikėjo uždirbti pinigų, laviruoti šiandieninio gyvenimo keliuose, rūpintis savo ir vaikų ateitimi. Jis laikėsi vienuolyno taisyklių, meditavo ir niekas jam netrukdė. Pabaiga.

Paprastas gyvenimas? Paprastas. Lengvas? Kaip pažiūrėsi. Kas šiame vienuolio gyvenime lengva, tai išlaikyti esamą rutiną, nes jos, veikiančios iš inercijos, niekas nesutrukdo ir nesustabdo.

Rašymas yra užtikrintas būdas, kaip tą iškart nematomą naudą užfiksuoti ir paversti matoma DABAR PAT. Nes jei tiesioginės naudos nematau ir nejaučiu čia ir dabar, mūsų smegenims sunku ją įvertinti. O užrašius jau kitaip. Jei kasdien prieš ir po sporto įvertinsiu savo savijautą, ir matysiu tendenciją, kad ji po treniruotės pagerėja, tai galėsiu naudoti kaip pagrįstą įrodymą savo kartais pritinginčioms smegenims - cha, matai, veikia!

Nėra, kad smegenys taip darytų specialiai norėdamos mums pakenkti. Taupyti energiją ir skirti ją visą trumpalaikiam išgyvenimui yra evoliuciškai nulemtas mūsų gyvenimo kelias. Bet kartais reikia šiek tiek pagudrauti, kad motyvacija stiprėtų ir smegenys dirbtų mūsų labui.

Rašymas turi ir kitą kelią, kaip padėti pokyčiams vykti. Įprastai mes gyvename per daug negalvodami, gyvenimas yra tai, kas vyksta aplink, rutina tiesiog važiuoja įprasta vaga. Jei pradėsiu rašyti apie visa, ką darau, į tai automatiškai atkreipsiu savo dėmesį. Tapsiu sąmoningesnė, pastabesnė sau kasdienėse akimirkose. Tam yra ir pagrindimas - tai, ką rašau, automatiškai pasiekia kaktinę smegenų skiltį, nes rašomą tekstą pirmiausia turiu suprasti. Ištarti vidiniu balsu. O tada - dar kartą perskaityti jau parašytą.

Rašymas priverčia mus ne tik pagalvoti apie tai, ko siekiame savo elgesiu, bet ir paanalizuoti savo veiksmus gilesniame lygmenyje, kelti klausimus, į kuriuos teks atsakyti, nes popieriuje nėra kaip išsisukti. Įsivaizduok, rašau apie norą sportuoti, ir kaip sunku man tai padaryti, kaip nėra laiko, nes… O kodėl nėra laiko? Kur aš tą laiką padedu? Ar tai, kur padedu savo laisvą laiką, tikrai yra svarbiau už mano gerą savijautą? Mintyse tokie klausimai išsisklaido lyg rūkas ties pirmu pasitaikiusiu trukdžiu, o dienoraštyje lieka ir kantriai laukia nuoširdaus atsakymo. Juk sau nemeluosi?

Ir taip, kalbu apie rašymą popieriuje. Nors teksto rinkimas klaviatūra irgi turi šiokį tokį efektą, visgi rašant popieriuje, ranka vedžiojant kiekvieną raidę ir neturint galimybės ištrinti pirmos pasitaikiusios minties (nes nieko nebūna be reikalo, linkėjimai Froidui) mokomės efektyviau. Be to, čia įsijungia ir kūno-proto sinergija, kuomet rašymas taip įtraukia mūsų jusles, kad tampa ne tik proto, bet ir viso kūno suvokimu. O kuo labiau įsitraukiame į procesą, tuo imlesni pokyčiams esame.

O pokyčiai - tai rutinos sutrukdymas. Sujaukimas. Kažko seno pabaiga ir naujo pradžia.

Norint keistis, reikia nukauti tą inerciją, kuri stipriai veikia mūsų gyvenimus. Pagal paprasčiausią fizikos dėsnį, jei nori išjudinti kažką, kas nejudėjo, reikalinga didesnė jėga, nei norint greičiau stumtelėti jau judantį objektą. Norint, kad objektas pakeistų judėjimo kryptį, reikalinga dar didesnė jėga.

Kas paprastai įvyksta pradedant pokyčius, tai elgesį pakeičiam kuriam laikui, tada susiduriam su gyvenimo kelyje nuvirtusiu medžiu ir sustojam. Sportuojam mėnesį tvarkingai du kartus per savaitę, staiga užpuola liga, ir savaitei išmuša iš ritmo. Kas nutinka praėjus savaitei? Tą pačią inerciją reikia įveikti iš naujo. Ir vėl. Ir VĖL. Lyg ridenant akmenį - kol nesustoji, jis rieda gan lengvai, bet sustojus vėl jį išjudinti būna nelengva. Taigi, pokyčių raktas - pastovumas.

Puiku. O kaip to pasiekti? Nes tiesiog žinojimas, kad pastovumas padeda, dar neišsprendžia problemos.

Geri pokyčiai - tokie kaip sporto prisijaukinimas, ekrano laiko mažinimas, taikesnis bendravimas - turi vieną svarbų bendrumą. Tiksliau du. Jie turi labai aiškią kainą, kurią reikia sumokėti dabar (fizinis skausmas, nepatogumas, užtrunka laiko…), o jų nauda matoma ne iškart, tik tolimesnėje ateityje (stipresnis kūnas, aiškesnės mintys, darnesni santykiai).

ČIA į pagalbą ateina dienoraštis.

33 puslapių elektroninė knyga PDF formatu.

Skirk laiko savo mintims ir jausmams.

Straipsnį parengė psichologė-psichoterapeutė Gabija Petravičė. Kviečiame registruotis jos nuotolinėms konsultacijoms.