3 priežastys, kodėl tu NORI jausti nemalonius jausmus

Kam reikia tų „blogų" jausmų? Nėra jokių blogų jausmų, jie visi reikalingi ir geri. Štai kelios priežastys, kurios galbūt motyvuos leisti sau jausti net ir nemalonius jausmus:

Kai slopiname (neleidžiame sau jausti)vienas emocijas, slopiname ir kitas, kurias jausti malonu. Pavyzdžiui, jei neleisime sau liūdėti, kur kas sunkiau pavyks pajusti ir meilę ar džiaugsmą.

Neleisdami sau jausti prisidarome tik dar daugiau kančios. Atrodo, galėtum tiesiog pajusti pyktį, pavydą ar liūdesį, pabūti su juo ir gyventi toliau. Vietoje to pradedi save barti už jausmus ir įsiveli į ilgą vidinį konfliktą, kuriame kyla tik dar daugiau nemalonių jausmų. Juos tik dar labiau norisi slopinti, tad "padedi" sau viršvalandžiais, super-tvarkingais namais ar dar vienu pakeliu žalingų įpročių. Ilgainiui vietoje keletos liūdnų dienų gauni visas liūdnas dienas, psichosomatinius simptomus ir nemigą.

Kai visi jausmai gali gauti dėmesio, gyvenimas tampa pilnavertiškesnis. Nuolatinis bėgimas nuo savo emocijų labai, labai vargina ir niekada nesibaigia, nes nuo savo šešėlio nepabėgsi. Įsivaizduok, kiek daug energijos liktų jei jos nereikėtų nuolat naudoti emocijoms slopinti? Kiek atsirastų vietos naujoms idėjoms?

Ir tuo pačiu, slopinimas yra vertingas gynybos mechanizmas - jis padeda pabaigti užduotį, išbūti darbo dieną. Svarbu tai, ar leidi toms nemalonioms emocijoms sugrįžti, kai jau saugu? Ar skiri joms dėmesio, ar girdi save?

Kaip išgirsti save? Kaip duoti erdvės savo jausmams?

Pirmiausia neretai reikalinga pasimokyti, kiek daug įvairių jausmų mes jausti galime. Tikrai dažnai susiduriu su tuo, kad pirmą kartą pamatęs jausmų ratą žmogus sutrinka - TIEK DAUG? Taip, jausmų iš tiesų yra gana daug. Todėl jau vien galint juos įsivardinti sau, galime kiek sumažinti vidinį chaosą.

Tam, kad galėtume pajausti, kas verda viduje ir duoti tam pavadinimus, svarbu susikurti erdvės. Saugios erdvės ir pakankamai. Jei nuspręsiu, kad jausmams dėmesį skirsiu tol, kol stoviu parduotuvės eilėje, greičiausiai tie jausmai nelabai ir pasirodys.

Tokia erdvė dažnai tampa psichoterapijos kabinetas. Bet ir jūs galite susikurti sau erdvės išsikalbėti - vakare prie arbatos puodelio, kad prieš miegą neūžtų mintys ar ryte kylant saulei, kad diena būtų ramesnė. Vienumoje su dienoraščiu ar pokalbyje su palaikančiu ir patikimu artimuoju.

Saviterapija ir sukurta tam, kad rastumėt būdų, kaip skirti laiką sau, pasigilinant į savo vidinę būseną. Kad nebūtų baisu pabūti vienumoje su savimi - ten galima rasti gražių dalykų, pradėti kurti kur kas gražesnį santykį su savimi.

Tekstą parengė psichoterapeutė Evelina Adakauskienė. Evelinos konsultacijoms galima registruosi čia.