Nerimo raiška per kūną

Dauguma mūsų žino tą jausmą: staiga padažnėjęs širdies plakimas, nepaaiškinamas gumulas gerklėje arba įkyri mintis „o kas, jeigu...“, neleidžianti užmigti 3 valandą ryto. Evoliuciškai nerimas saugojo mus nuo tykančių pavojų. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje šis vidinis „dūmų detektorius“ dažnai pradeda kaukti ten, kur ugnies nėra.

Kodėl taip nutinka ir kaip atpažinti, kada nerimas tampa kai kuo daugiau nei tik nuovargiu?

Pirmiausia, svarbu suprasti, kad nerimas nėra Jūsų priešas. Tai emocinė būsena, skirta mobilizuoti kūną.

• Sveikas nerimas pasirodo prieš svarbius įvykius ir dingsta jiems pasibaigus. Jis padeda susikaupti ir veikti efektyviau.

• Nerimo sutrikimas prasideda tada, kai ši būsena tampa lėtinė. Jei jaučiate įtampą be aiškios priežasties, vengiate socialinių situacijų arba nuolat prognozuojate blogiausią scenarijų – jūsų nervų sistema tiesiog „perkaito“.

Kodėl nerimo metu reaguoja kūnas?

Dauguma klientų stebisi: „Kodėl man trūksta oro arba svaigsta galva, jei aš tiesiog sėdžiu darbe?“. Atsakymas slypi mūsų biologijoje. Kai smegenys interpretuoja stresą kaip pavojų, jos paleidžia adrenaliną ir kortizolį.

Remiantis kognityvine elgesio terapija emocijų raišką mes galime suvokti per 4 prizmes (mintis, kūno pojūčius, impulsus veikti bei emocijas). Tad, kiekviena iš šių sričių gali signalizuoti apie kylančią vieną ar kitą emociją. Atsižvelgiant į tai, jog mes visi esame skirtingi, galime skirtingai mąstyti, suvokti, pajusti, tad svarbu tyrinėti save ir suprasti, kas mums lengviausiai padeda atpažinti kylantį nerimą. Daugelis žmonių lengviau atpažįsta nerimą būtent per kūno siunčiamus signalus ir reakcijas. Tad, ką gali rodyti keletas iš pasitaikančių kūno raiškos būdų dėl nerimo?

1. Dusulys: Jūsų kūnas bando gauti daugiau deguonies „kovai“, tačiau kadangi fiziškai nebėgate, atsiranda hiperventiliacija.

2. Gumulas gerklėje: Tai tiesioginis streso rezultatas, kai dėl įtampos nevalingai susitraukia ryklės raumenys.

3. „Drugeliai” pilve: Kai įsijungia „kovok arba bėk“ režimas, organizmas akimirksniu nukreipia kraują iš „mažiau svarbių“ sistemų į raumenis. Virškinimo sistema laikinai „išjungiama“, o kraujotakos perskirstymas sukelia tą gerai žinomą keistą jausmą pilve, kurį vadiname „drugeliais“, o kartais – ir pykinimą.

4. Drebulys: Tai yra tiesioginis adrenalino antplūdžio rezultatas. Jūsų raumenys yra „užtaisyti“ energija ir pasiruošę bėgti nuo pavojaus. Kadangi pavojaus fiziškai nėra ir jūs liekate vietoje, ši neišnaudota energija pasireiškia kaip drebulys rankose, kojose ar visame kūne. Tai lyg įjungtas automobilio variklis, kuris stovi vietoje, bet vibruoja nuo didelių apsukų.

Kaip nerimo metu sumažinti įtampą kūne?

Nors nerimas gali atrodyti nevaldomas, yra moksliniais tyrimais pagrįstų būdų jį sumažinti, tad pastebėjus, jog dažnėja širdies ritmas, jaučiate spaudimą galvoje ar krūtinėje, rekomenduojama išdeginti kylantį adrenaliną per judesį.

Tam yra svarbu judėti aktyviai:

• eiti pabėgioti (jei neturite galimybės išeiti į lauką, galite bėgti vietoje);

• daryti pritūpimus;

• atsispaudimus;

• atlikti jėgos pratimus;

• galite lipti laiptais.

Kiek laiko tą daryti?

Kol pajusite, jog nerimas atslūgsta.

Kaip galite sukurti artimesnį ryšį su savo kūnu ir mokytis pastebėti jo siunčiamu signalus?

Galite rašyti specializuotą ir ryšiui su kūnu stiprinti skirtą dienoraštį, kurį galite įsigyti paspaudę šią nuorodą: https://www.saviterapija.lt/kunas

Refleksijų dienoraštis - stiprinti ryšiui su savo kūnu.

Kada visgi verta kreiptis pagalbos, vietoj bandymo susitvarkyti su kylančiais sunkumais savarankiškai?

Nerimas neturi būti jūsų kasdienybė. Jei pastebite, kad:

• Vengiate vietų ar žmonių, nes bijote patirti paniką;

• Fiziniai simptomai (skausmai, virškinimo sutrikimai) neturi medicininio paaiškinimo;

• Vis bandote susitvarkyti savarankiškai, bet situacijos, simptomai kartojasi;

• Jaučiatės nuolat išsekę nuo savo minčių...

...tai ženklas, kad laikas pasikonsultuoti. Terapija nėra skirta „išjungti“ emocijas, ji skirta išmokyti jus valdyti savo vidinį detektorių, kad jis veiktų jūsų naudai, o ne prieš jus.

Jūs nesate savo nerimas. Jūs esate žmogus, kuris šiuo metu jį patiria. Ir tai yra išsprendžiama.

Straipsnį parengė psichologė Ieva Aukštuolytė. Kviečiame registruotis jos konsultacijoms.