Tavo visko pagrindas: prisirišimo stilius

Evelina Adakauskienė

2/10/20253 min read

Evelina Adakauskienė, psichologė-psichoterapeutė
Evelina Adakauskienė, psichologė-psichoterapeutė

Tai, kiek saugiai jautiesi pasaulyje, didele dalimi yra ankstyvoje vaikystėje susiformavęs prisirišimo stilius. Ryšys žmonėms yra labai svarbus. O kol esame vaikai, kol priklausomi nuo savo globėjų ir ganėtinai bejėgiai užtikrinti savo saugumą - ryšys yra svarbiausia, kas gali egzistuoti.

Kai vaiko ryšio, saugumo poreikiai atliepiami, formuojasi saugus prisirišimo stilius. O jei vaikas patiria dažną ar nuolatinę šių poreikių frustraciją, formuojasi vienas iš nesaugių prisirišimo stilių: nerimastingas, vengiantis ir ambivalentiškas (baimingai vengiantis). 

Saugus prisirišimas
Tie, kurių globėjai buvo nuoseklūs, jautrūs ir patikimi, suformuoja saugų prisirišimą. Jie jaučiasi verti meilės, pasitiki kitais ir geba kurti sveikus, stabilius santykius. Suaugę jie gali atvirai reikšti emocijas, ieškoti pagalbos ir balansuoti nepriklausomybę su artumu.

Nerimastingai-prisirišęs stilius
Jeigu vaiko globėjai buvo nenuoseklūs – kartais šilti ir artimi, o kartais abejingi ar atitolę – vaikas gali išsiugdyti nerimastingą prisirišimo stilių. Tokie žmonės dažnai bijo būti palikti, trokšta nuolatinio patvirtinimo ir santykiuose tampa itin jautrūs atstūmimui. Tiek vaikams, tiek suaugusiems gali pasireikšti "protestavimo" elgesys (emocijų proveržiai, pykčio priepuolis, bandymai sukontroliuoti partnerį ir pan.) tuomet, kai pajaučia atitolimo grėsmę. O šiai grėsmei jie yra ypatingai jautrūs. Būtent bijodami atstūmimo šie žmonės dažnai neišsako savo jausmų ir poreikių, slopina juos, kad tik įtiktų, patitkų ir nebūtų našta kitam.

Vengiantysis prisirišimas
Vaikai, kurių globėjai buvo emociškai atitolę ar nuolat skatino savarankiškumą, gali išmokti slopinti savo emocinius poreikius. Suaugę jie vengia per didelio artumo, nesuvokia ar nesiklauso savo jausmų ir būna linkę pernelyg pasikliauti savimi. Tikras artimas ir intymus ryšys jiems kelia didelę įtampą. Juk tam ir išmoko perdėto savarankiškumo - kad nereikėtų prisirišti, pajusti artumo ir vėl jausti vienišumo skausmą. Šie žmonės dažniau nei kiti keičia partnerius, skiriasi. Rečiau ir patys save supranta, nes kaip linkę atstumti kitus, taip pat atstumia ir savo jausmus.

Baimingai-vengiantis prisirišimas
Kai vaikas patiria ir globėjų atstūmimą, ir emocinę ar fizinę skriaudą, gali formuotis baimingai-vengiantis prisirišimas. Tokie žmonės trokšta artumo, bet kartu jo bijo. Jie turi labai stiprų prieštaravimą tarp noro prisirišti ir baimės būti įskaudintiems. 

Prisirišimo stilius veikia ne tik santykius su kitais, bet ir tai, kaip suvokiame save, kaip valdome emocijas ir kaip išgyvename stresą. Turbūt ir skaitant kyla gana aiškus jausmas, kiek daug nerimo gali kilti iš prisirišimo stiliaus? O jei jį dar pastiprina gyvenimo aplinkybės, sunkumai santykiuose ar darbinė kultūra? 

Ar prisirišimo stilius gali keistis?
Nors prisirišimo stilius susiformuoja vaikystėje, jis nėra nekintamas. Ilgalaikė giluminė psichoterapia gali padėti suvokti giliai įsišaknijusius prisirišimo modelius, įsisąmoninti pasikartojančias santykių schemas ir palaipsniui kurti saugesnį prisirišimą. Juk pirmiausia turi suprasti, kas su tavimi vyksta, į ką ir kodėl taip reaguoji, o tada gali pabandyti kitaip.

Terapinis santykis, kuriame žmogus patiria nuoseklų, atliepiantį ryšį, gali tapti gydančia ir keičiančia patirtimi. Grupinėje psichoterapijoje mokomasi prisileisti, o vėliau ir atsisveikinti su žmonėmis išliekant ryšyje tiek su jais, tiek su savimi. O tai, ką išmoksti psichoterapijoje leidžia ne tik geriau suprasti save ir savo emocijas, bet ir sukurti tvirtesnius, stabilesnius santykius su kitais žmonėmis už terapijos ribų.

Ir visgi jis keičiasi kažkiek. Stipriai nerimastingo prisirišimo žmogus ir liks jautrus atstūmimui, tačiau gali mokytis apie tai kalbėti. O supratę savo partnerio prisirišimo stilių mes galime kitaip reaguoti į jo poreikius, vietoje pykčio ar nesupratimo pereiti  priėmimą ir poreikių atliepimą, taip užtikrindami ir lengvesnes partnerio reakcijas.

Jei ieškai ilgalaikės giluminės grupinės psichoterapijos, tau pravers mūsų kartu su Lietuvos Grupinės analizės draugijos nariais sukurtas Lietuvos grupinės psichoterapijos žemėlapis. Jį rasi paspaudus čia.