Kas yra psichologinis atsparumas ir kaip jį galime kasdien auginti?

• Rūpinkitės savo sveikata.

Geras miegas, stiprinantis maistas, judėjimas ir sportas padeda palaikyti gerą fizinę sveikatą, gerina nuotaiką, padeda lengviau susikaupti, labiau pasitikėti savimi kasdieniuose tiksluose.

• Venkite negatyvių būdų išleisti emocijas, keiskite juos vertingesniais.

Buvo bloga diena, tai išgersiu. Arba daug buvo streso - tai parūkysiu. Šie būdai labai apgaulingi, o jais naudodamiesi mes repetuojame, ką darytume, jei būtų dar sunkiau.

Vietoje to, pagalvokite, kuo galite pakeisti šituos būdus. Ką vertingiau būtų parepetuoti? Galbūt vietoje cigaretės - dienoraštis ar lėtai išgerta stiklinė vandens, skambutis draugui, o po sunkios dienos smagus filmas, iškraunanti treniruotė ar karšta vonia?

• Pažinkite save, ugdykite savirefleksiją.

Pažinti save - tai susikurti žemėlapį apie savo vidinį pasaulį. Kaip ir kiekvieno žemėlapio kūrimas, tai užtrunka. Turi nueiti į neatrastas vietas, tyrinėti savo emocijas, suprasti, kas tau kelia džiaugsmą, o kas - įniršį.

Matai, kad ateina išsiskyrimas ir žinai, ko tikėtis - bus liūdna, norėsiu užsidaryti nuo viso pasaulio, negalėsiu valgyti. Tai žinodamas galiu pasirūpinti saugikliais: užsirašyti pas psichologą, pasikviesti draugų. Man padeda rašymas? Nusipirksiu dienoraštį, kuris bus skirtas vien tam.

Pažinti save galima įvairiais būdais. Mano supratimu, kiekviename žingsnyje gali save skanuoti ir kažką apie save suprasti. Bet kad neišprotėtum, geriau tą daryti bent kiek sistemingai, reguliariai ir pasirinkus sau labiausiai patinkantį būdą:

- rašant ryto/vakaro puslapius
- pildant dėkingumo dienoraštį
- pildant įvairius kitokius savęs pažinimo/vedamus dienoraščius (guided journaling)
- imantis naujų veiklų ir reflektuojant jose savo patyrimus
- mokytis iš praeties. Suprasti savo asmeninę istoriją ir jos skausmus tam, kad žinotum, ko tikėtis iš savęs ateityje. Tą tikrai gali atliepti giluminė psichoterapija.
- [vieta jūsų idėjoms]

Psichologinis atsparumas yra tai, kas padeda mums įveikti sunkumus, atsitiesti po trauminių įvykių, lengviau prisitaikyti prie besikeičiančio gyvenimo ir jo iššūkių. Atsparumas padeda atlaikyti streso kupinus laikotarpius, o gal ir paaugti juose. Išspausti iš citrinos sultis. :)

Tuo pačiu, būti atspariam, tai nereiškia nejausti streso, baimės, skausmo ar liūdesio. Tai nereiškia matyti vien pozityvią įvykių pusę.

Atsparumas - kaip raumuo. Kai prireikia lipti į statų aukštą kalną, visi raumenys labai padeda. Gali užlipti greičiau, lengviau, tačiau tai vis tiek būna sunku, vargina ir tame kelyje kyla daug emocijų ir dvejonių savimi.

Taigi kaip galime auginti šį raumenį?

• Palaikykite santykius su kitais žmonėmis.

Mokykitės pasitikėti, atsiremti, prašyti pagalbos. Neužsidaryti, kai sunku.

Palaikykite ir pasirūpinkite santykiais su žmonėmis, kuriais galite pasitikėti, kurie Jums brangūs, iš kurių jaučiate palaikymą.

Ieškokite bendruomenės. Būti grupės dalimi yra labai žmogiškas poreikis. Čia galime jaustis reikalingi, padėti kitiems, sulaukti daugiau pagalbos ir paramos, atrasti daugiau bendraminčių. Jaustis, kad priklausome bendruomenei.