Kaip pagerinti santykį su mama?

Tikriausiai nieko nenustebinsiu primindama, kad žmogui reikalingas santykis. Per kitą jis pažįsta save. O koks pats pirmas santykis žmogaus gyvenime? Žinoma! Tai santykis su mama.

Jis kuriasi mums dar net negimus. Mes girdime mamos balsą ir širdies plakimą, jaučiame mamos būsenas… Vėliau pirmas komandinis darbas – gimdymas, tada susitikimas, prisiglaudimas… Mama mus kalbina, maitina, ramina, bando atspėti mūsų poreikius. Mamos vaidmuo toks svarbus, kad nepaisant to, ar mums penkeri, ar devyniasdešimt penkeri, mama vis dar gyvena mumyse. Mes girdime jos balsą savyje, kai mums kažkas pasiseka, arba nepasiseka, kai mums labai linksma, arba liūdna, kai bandome priimti sprendimus, kai žiūrime į veidrodį…

Ir net jeigu dėl įvairiausių priežasčių mama mūsų gyvenime nedalyvavo, ji vis tiek yra svarbi. Jei daskaitei iki šios vietos, jau tikriausiai nekyla abejonių, kad santykis su mama yra vienas pamatinių santykių, ant kurio mes vėliau statome kitus santykius (tiek su savimi, tiek su kitais). Tačiau savo, kaip psichologės, praktikoje kasdien matau suaugusius žmones, kuriems tas santykis nesusiklostė labai palankiai. Dėl įvairiausių priežasčių mūsų mamos nėra tobulos ir tikriausiai padarė nemažai klaidų. Ką daryti šiandien, kad santykis su mama būtų geresnis?

Priimk realybę ir paleisk lūkesčius. Taip, suprantu, mes galime norėti, kad mama elgtųsi visai kitaip, nei elgiasi dabar. Ir jei tikime, kad vieną dieną mama kardinaliai pasikeis, dažniausiai tik keliame sau kančią. Mokykis atpažinti savo norus, ieškok būdų juos patenkinti (tai nebūtinai turi padaryti mama) ir kartu suprask, kad mama visada elgiasi geriausiai kaip gali, ją formavo įvairiausios aplinkybės ir jei, ji kažko tau neduoda, arba duoda per daug, tikriausiai, ji kitaip tiesiog nemoka.

Mokykis atkoduoti tikrąją žinutę. Jei mama skambina ir priekaištauja, ji tikriausiai sako – tu man svarbi. Jei kaltina, jog neaplankei, sako – aš pasiilgau. Kai išmokstame suprasti, ką iš tiesų sako mama, mums kyla mažiau pykčio ir nepasitenkinimo.

Parašyk laišką. Kartais mamai jaučiame daug neišsakytų jausmų, turime nuoskaudų ir neatsakytų klausimų. Puiki praktika – laiško mamai rašymas, ji padeda pasistūmėti nuoskaudų paleidimo kelionėje. Kai dalykai, žodžiai, kurie nuolat sukasi mūsų galvoje, atsiduria ant popieriaus, galva ir širdis, gali atlaisvėti.

Atstatyk šeimos sistemą. Kartais šeimos narių vaidmenys išsikraipo. Vaikas pradeda globoti mamą, o mama vis bando atsiremti į savo vaikus. Ir aš nekalbu apie tuos atvejus, kai tėvai jau seni ir jiems iš tiesų reikia globos. Aš kalbu apie vidinę būseną, kad net suaugusiam vaikui reikia mamos, o tai reiškia, jog santykyje nesijausiu gerai, jei būsiu mamos problemų sugertuku ir nepasitikėsiu, jog mama gali susitvarkyti. Leisk mamai būti mama, o pats būk vaikas, nemokyk jos gyventi, o mokykis iš jos. Iš kiekvieno žmogaus yra ką išmokti, jei tik apsispręsim tai pastebėti.

Kalbėk jos meilės kalba. Kartais mums atrodo, kad darome tiek daug, bet kitam žmogui vis trūksta. Taip gali būti dėl daugelio priežasčių, bet kartais taip būna, nes mes nesuprantame, kas tam žmogui yra meilė. Pvz. gal mes mamai padovanojome nuostabią kelionę, bet ji meilę supranta, kaip laiką kartu ir kelionė, jai atrodo kaip atsikratymas. Gal mes visą dieną praleidome mamos namuose ir jaučiamės atidavę duoklę, bet mama nelaiminga, nes ji tikėjosi, kad nuveši ją į parduotuvę, o vėliau padėsi persodinti gėles.

Išsakyk savo poreikius, be vidinio reikalavimo, kaip į juos turi būti atliepta. Kartais mamoms tikrai sunku suprasti, ko nori jų suaugę vaikai. Daug dalykų labai supaprastėja, kai imam ir pasakom. Tad visada geriau pasakyti. Žinoma, suprantant, kad jei pasakiau, tai padidinau tikimybę tai gauti, bet ta tikimybė nėra 100 proc. Kartais kitas žmogus negali įgyvendinti to, ko mes norim, ir suaugęs asmuo visą gyvenimą mokosi tą priimti.

Leisk sau jausti ambivalenciją. Ką tai reiškia? Priimk, kad priešingi jausmai gali egzistuoti kartu. Tad jei pyksti ant savo mamos, jauti liūdesį dėl kai kurių jos veiksmų, tai nereiškia, kad kartu negali jai jausti ir meilės bei dėkingumo.

Santykio su mama gerinimas yra viena didžiausių dovanų, kurias galime padovanoti tiek sau, tiek mamai. Sėkmės!

Straipsnį parengė psichologė Irma Chmieliauskienė. Kviečiame registruotis jos nuotolinėms konsultacijoms.

„Santykio šiluma. Dėkingumo dėžutė mamai” - kortelės gilesniam ryšiui, pokalbiams ir vidiniam artumui.