Kaip suprasti ir ką daryti, kai su manimi elgiasi toksiškai?

Pastaruoju metu dažnai su klientais gvildenam toksiškumo tematiką. Su vienais iš tos perspektyvos, jog jie patys tuo užsiima, su kitais iš tos, kurie sulaukia tokio elgesio iš aplinkinių. Paaiškėjo, jog ne visiems aišku kaip suprasti ar atskirti kas tie netinkami elgesio raiškos būdai. Tad nusprendžiau per ateinančius kelis mėnesius su jumis pasidalinti tęstiniu straipsnių rinkiniu apie tai kaip atskirti toksišką elgesį, kaip elgtis kitaip būnant toksiškam ir kaip atsikratyti bandymo visus gelbėti.

Kas labai dažnai nutinka - žmonės gyvena savo aplinkoje, pripranta prie tam tikrų įpročių, veiksmų, įsitikinimų ir net nebando jų kvestionuoti, nes, o kam, jei esu prie to pripratęs, tai mano norma. Taip rodo per TV, tai vadinasi tai – normalu ir visi su tuo susiduria, visi taip elgiasi. O, bet, tačiau... Kai kuriais atvejais galime papulti į visai kitokią aplinką, kur tai, kas mano šeimoje ar aplinkoje buvo normalu, kitoje atrodo, kaip kažkas neįtikėtino. Galbūt pamatau, jog mano partnerio tėvai su juo šiltai bendrauja, klausia jo nuomonės, ją priima, galbūt padeda, nekelia balso ar nekritikuoja kaimynų. ,,Kažkaip keistai jaučiasi...“ sako klientai po tokių patirčių. ,,Mano šeimoje, tai atvažiuoji ir jau esi parengties kovoti būsenoje, kai reikia laukti kaip atsimušinėti nuo nemalonių klausimų, replikų, nespėjęs atvažiuoti, jau planuoji kaip čia greičiau išsmukti, kol tėvai dar nepergėrė ir pan.“.

Tad koks elgesys yra laikomas „nuodingu“ (angl.“toxic“)?

• Smurtavimas

• Nepagarba

• Manipuliacijos

• Kaltinimai

• Kontrolė

• Nesąžiningumas

• Ribų peržengimas (tiek fizinių, tiek emocinių)

• Aukos mąstysena

• Šantažavimas

• Savivertės sutrypimas

• Agresyvi konkurencija

• Pavydas

• Pasyvi agresija

• Gaslitinimas

• Egocentriškumas

• Konfliktų vengimas

• Toksiška komunikacija

• Kaltės sukėlimas per manipuliaciją

• Negatyvumas

• Negalėjimas pripažinti savo klaidų ir už jas atsiprašyti

• Empatijos stoka

Kaip dažniausiai jaučiasi tie, kurie bendrauja ar yra apsupti toksiškų asmenų?

Taip, tarsi ,,turėtų vaikščioti ant kiaušinių lukštų“, kad tik kažko nepasakytų, nepadarytų ar neįžeistų tų asmenų, gali jaustis menkesni, prastesni, nesvarbūs, nevertingi, neįdomūs, menkos savivertės, gėdingi, negalintys ar neturintys teisės pasipriešinti.

Tad ką gi su tuo daryti?

1. Visų pirma, įvertinkite santykius. Leiskite sau pastebėti, koks yra aplinkinių elgesys. Ir priimti, jog tai, kas galbūt girdisi kaip tylus vidinės intuicijos balsas gali iš tiesų būti realus netinkamas elgesys. Dažnai kabinete kalbėdama su klientais, pastebiu, jog žmonės augę toksiškų tėvų aplinkoje, mini, jog lyg ir jausdavo, kad kažkas ne taip, ir turėtų būti kitaip, tačiau jų realybė buvo kitokia ir todėl išmoko prisitaikyti prie to, kame augo, o ėmus tyrinėti savo vaikystės patirtis bei dabartį, gavus šiek tiek edukacijos, pamato, jog iš tiesų ne viskas yra taip, kaip buvo išmokta. Priimti, jog mūsų artimiausi, kurie turėjo mylėti, auklėti ir prižiūrėti mus yra visiškai netinkamo elgesio payzdžiai gali būti labai sudėtinga (bent iš pradžių).

2. Mokykitės apie tai, koks elgesys yra tinkamas. Šiuo metu iš tiesų yra labai daug įvairių inofrmacijos pateikimo būdų – knygos, psichologinės laidos, podcastai. Galite ne tik rinkti informaciją, bet ir įvairių mokymų pagalba pritaikyti žinias realybėje padedant profesionalams.

3. Mokytis brėžti ribas, kurios apsaugotų jūsų psichinę bei fizinę sveikatą. pvz. Jei jums skambina asmuo, kuris nori tik ,,pasibėdavoti“ ir valandą kalbėti apie save, o apie jus nepaklausia nieko, arba net ir paklausęs ima kalbėti apie save, arba jus nutraukia ir ima pasakoti apie visai su jumis nesusijusius dalykus, jūs visuomet galite pasakyti tokiam žmogui, jog šiuo metu aš galiu skirti 10min. pokalbiui. Ir po nurodyto laiko ramiai atsisveikinti, padėti ragelį. Jums nereikia atsiprašinėti, teisintis, o tiesiog ramiai pasakyti, jog galite kalbėti trumpai.

4. Ribokite susitikimus ar susitikimų laiką su tokiais žmonėmis. Mes visuomet galime pastebėti su kuo leisti laiką mums gera, malonu, įdomu ir galbūt po susitikimų jaučiamės pasikrovę, įkvėpti. Vis dėlto, būna žmonių šalia kurių mums ne tik nėra malonu, bet galime jausti įtampą, baimę, grėsmę, po susitikimų jaučiamės išsekę, pavargę, turintys mažiau energijos. Tad galime pasirinkti su kuo norime praleisti 1min. (galbūt tai gali būti įkyrus kolega darbe), 1val. ar visą gyvenimą (jei tai mūsų partneris).

5. Mokykitės asmeninės komunikacijos įgūdžių: Išmokite efektyvios komunikacijos technikų, tokių kaip „Aš“ teiginiai, kurie padeda išreikšti savo jausmus be kito asmens kaltinimo. Pavyzdžiui, vietoj „Tu visada mane kritikuoji“ sakykite „Aš jaučiuosi liūdnas/man liūdna, skaudu, nemalonu, kai išgirstu kritiką“.

6. Sukurkite palaikymo ratą. Apsupkite save pozityviais, maloniais žmonėmis, kurie palaiko jūsų emocinę gerovę. Ieškokite bendraminčių, kurie supranta jūsų situaciją ir gali pasiūlyti patarimų, paramos ar tiesiog klausytis.

7. Praktikuokite savitvardą ir emocinį reguliavimą. Kai bendraujate su toksiškais asmenimis, mokykitės valdyti savo emocijas ir nereaguoti impulsyviai. Praktikuokite atsipalaidavimo technikas, tokias kaip gilus kvėpavimas, meditacija, dėmesingas įsisąmoninimas ar fizinė veikla, kad sumažintumėte stresą.

8. Ieškokite profesionalios pagalbos. Kai situacija tampa pernelyg sudėtinga, galbūt verta pasikonsultuoti su psichologu ar terapeutu. Jie gali suteikti jums įrankių ir strategijų, kaip geriau tvarkytis su toksiškais santykiais.

Susidūrimas su toksiškais asmenimis gali būti įššūkis, tačiau priimant sprendimus, remiantis savo jausmais ir poreikiais, galima sukurti sveikesnę aplinką. Priminkite sau, kad turite teisę jaustis gerai ir kad jūsų gerovė turėtų būti prioritetas.

Straipsnį parengė Ieva Aukštuolytė (psichologė-magistrantė). Registruotis Ievos konsultacijoms galite čia.