Kaip kurti ryšį su vaiku, kai pats jautiesi tuščias?

Visi žinome, koks svarbus yra ryšys. Mes galime turėti patį naujausią ir geriausią telefoną, bet ko jis vertas, jei negaudo ryšio? Jei negalime pasiekti žmonių, kurie mums svarbūs? O vaikams ryšys tikriausiai dar svarbesnis nei telefonams.

Būtent ryšyje jie auga, pažįsta pasaulį, save ir kitus žmones. Ir didžiajai daliai vaikų, to ryšio, kuris yra kuriamas per tiesioginį dėmesį, atrodo niekada negana.

Mama, pažiūrėk, kaip moku. Mama, pažiūrėk, ką nupiešiau. Tėti, man niekaip nesigauna. Mama, noriu valgyti. Tėti, baigėsi filmukas.

Kaip miela… Bet jei mama, turėjo sunkią dieną darbe, o gal sunkią savaitę? Jei mama visą savaitę slaugė sergantį vaiką, o gal tuo pačiu metu sirgo ir pati? Jei vaikų ne vienas? Ką daryti, jei tas žodis “mama” dar labiau įjautrina, jau ir taip pavargusią nervų sistemą? Jeigu ir kūnas, ir protas iš visų jėgų priešinasi dar vienam Monopolio žaidimui ar kaladėlių statymui?

Štai keletas patarimų!

• Vis pirma pripažįstame tašką, kuriame esame. Galbūt mums patinka tas įsivaizdavimas, kurį piešia fantazija, kad gera mama ar tėtis, visada randa laiko savo vaikams, visada su šypsena ir visada resurse. Ačiū lakiai fantazijai, bet realybė yra kitokia. Patys bandydami vaidinti tobulus, tobulumo reikalavimą ištransliuojame ir savo vaikams. Pripažinkime sau, kad galime būti pavargę ir nebijokime to pasakyti vaikams.

• Matykim didesnį vaizdą. Kartais mūsų mintys, linkusios viską išdidinti. Jei šiandien, ar šią savaitę esu ne resurse, jau žiūrėk mano galvoje gimsta mintys: aš bloga mama, traumuoju savo vaiką, nieko nespėju, kitos mamos visada randa jėgų. Prisiminkime, kad labai dažnai mūsų mintys mus apgauna ir atsitraukę suformuluokime teisingą mintį. Šiandien aš ne resurse, leisiu vaikui pažiūrėti filmukus ilgiau, tačiau praeitą savaitę mes daug žaidėme kartu ir skaitėme knygeles. Kartais mes leidžiame laiką kokybiškai, kartais pasirenkame visiems geriausią, nors ir netobulą variantą. Jauti skirtumą?

  Didesnio ir realaus vaizdo pamatymas padeda sumažinti kaltę, kuri dažnai būna mūsų energijos vagis.

• Toliau būkime atviri su savimi ir paklauskime, kiek šią akimirką turiu jėgų ryšiui ir, kaip geriausiai galiu tas jėgas panaudoti? Gal nebūtina žaisti gaudynių, bet galime padėlioti dėlionę?

• Savirefleksija yra labai galingas įrankis. Kur aš prarandau savo jėgas ir, kas man geriausiai

  padėtų papildyti resursą? Kartais akivaizdu, jog trūko miego, darbe per daug užduočių ir pan.

  Bet kartais norime aprėpti per daug ir vėl paslystame ant tobulumo balos. Kartais tiesiog reikia

  dažniau sakyti NE ir supranti, kad jėgų turi ženkliai daugiau.

  Taip pat būna, kad apsigauname save, jog resursą papildysime ant sofos prie televizoriaus

  arba miegant, o gal iš tiesų geriau padėtų sportas, pasivaikščiojimas, pokalbis?

"Laikas su vaiku" klausimų kortelės.

Kai nebėra iš kur pasiimti idėjų veiklai kartu, tokie žaidimai gali būti didelė pagalba.

"Resursų dėžutė" (pdf rinkinys) - blogai dienai pasiruoškime, kai dar turime resursų.

Psichologės parengti pirmosios psichologinės pagalbos darbalapiai jūsų emocinei vaistinėlei.

• Norint kurti ryšį, mums nebūtina kas kartą leistis į gilius ir ilgus žaidimus bei pokalbius. Labai dažnai užtenka tiesiog vieno ilgesnio apsikabinimo, kokybiško akių susitikimo arba pasakymo, jog girdžiu ir matau tave.

Pabaigai, labai noriu priminti, jog ryšio nutrūkimas nėra trauma. Jei mama, ar tėtis turi išeiti, atsitraukti, įkrauti baterijas, tai būtina ir normalu. Svarbiausia, jog mama ir tėtis visada grįžta.

Straipsnio autorė psichologė Irma Chmieliauskienė. Kviečiame registruotis jos nuotolinėms konsultacijoms.