Kas pasirūpins mama?

Vakaras. Dukrytės niekaip neužmiega, visos trys jau esame pavargusios ir piktos. Mažylė vis reikalauja, kad skaityčiau tą pačią knygelę, vyresnėlė verkia, kad niekaip neateina laikas skirtas tik jai, noriu į tualetą, bet bijau pajudėti, kad dar labiau neišbudinčiau dukrų, galvoje sukasi šimto darbų sąrašas, ką dar turiu padaryti šįvakar, o apie rytojų geriau net negalvoti. Kur dar naktis, kai vaikai kelsis mažiausiai penkis kartus. Mergaitės užmiega, aš šiaip ne taip tyliai nueinu į vonią, atsisėdu ant vonios grindų ir pradedu raudoti.

PAVARGAU.

Taip, ši istorija apie mane. Nesidangstysiu ir nebandysiu pasislėpti už klientų. Visos mamos kartais pavargsta.

Mamos pareiga atliepti į kūdikio poreikius, greičiau už jį patį suprasti, ar vaikas alkanas, o gal jam šalta, o gal jis jaučiasi vienišas. Mamos pareiga rūpintis vaiko fizine sveikata. Mamos pareiga rūpintis vaiko emociniu pasauliu. O vėliau darželis, mokykla, draugai, būreliai. O kas jei vaikų du, trys ar net dar daugiau? Ir nepamirškime, kad artėja Kalėdos. Renginiai ugdymo įstaigose, jaukumo namuose kūrimas, tradicijos, dovanos, imbieriniai sausainiai ir pan.

Visai nenuostabu, kad taip dažnai mamų veiduose matyti ne šypsenos ir ramybė, o įtampa ir skubėjimas. Mes taip norime to prieššventinio jaukumo, tų gražių vakarų, kai už lango sninga, to vaikų juoko, kai lipdomas sniego senis, bet dažnai tai pametame, nes galvose planuojame, strateguojame ir gyvename ateitimi bei pareigomis, tikėdamos, kad viską atlikti turime tobulai ir būtinai tik mes pačios.

Kortelės "Akimirka mamai"

Kas pasirūpins mama? Hmmmm… Koks geras klausimas. O atsakymas iš pradžių gali ir nelabai patikti. Nes mama pasirūpinti, turi pati mama! Taip dažnai savo kabinete sutinku išsekusias ir viską vaikams atidavusias mamas, kurios šventai tiki, jog tai geriausias pasirinkimas.

• Vienas iš būdų pasirūpinti savimi, aiškiai komunikuoti kitiems apie savo poreikius. Niekas neskaito mūsų minčių. Be priekaištų, be vidinių dvejonių ir kaltės, išsakykime artimiesiems, kokios pagalbos mums reikia. Mokykimės deleguoti darbus kitiems, leisdami artimiesiems augti ir pasitikėdami, kad kitas gal nepadarys taip, kaip mes, bet padarys kitaip, nebūtinai blogiau. Kvieskimės į pagalbą visą kaimą, vyrą, senelius, drauges, aukles... Tai ne silpnumas, ar nemeilė vaikui, tai drąsa pasirūpinti savimi ir parodyti vaikui kiek daug pasaulyje spalvų.

• Mamas labai sekina vidinis reikalavimas sau – viską daryti tobulai. Leiskime sau daryti „pakankamai gerai“. Leiskime sau pavargti, susierzinti, pasakyti stop, nebegaliu.

• Maži džiaugsmai gali įnešti daug šviesos į mūsų vidų. Skanėstas prie kavos, mėgstami kvepalai, net jei eini tik į parduotuvę, 5 min mėgstamos knygos… Kartais gali atrodyti, kad ai neverta, esu pervargusi ir niekas čia negali padėti. Bet gali, jei mėgaujamės sąmoningai. Jei sukemšame tris saldainius to nesuvokdamos, tai tikrai neatneš džiaugsmo. Bet jei stabtelime akimirkai, net kai namuose chaosas, ir išsilupame tą saldainį, įsisąmonindamos akimirkos žavesį, priimančiai ir atjaučiančiai sau nusišypsodamos, tai gali suveikti kaip stebuklingas eleksyras.

• Praktikuokime mamos neprieinamumo laiką. Sveikos ribos nėra egoizmas, jos yra būtinos ir apsaugo ryšį su savimi ir kitais. Laikas, kai mamos trukdyti negalima turėtų egzistuoti kiekvienoje šeimoje. Suprantu, kai vaikai labai maži, kartais tą padaryti nelengva. Bet pusvalandį ar bent 20 min tikrai galima suderinti. Tai žinutė mamos psichikai, kad jei dabar labai labai sunku, nepamiršk, šiandien tavęs dar laukia pusvalandukas ramybės.

• Po sunkių naktų arba vaikams sergant, arba tiesiog pajutus, kad vidinė baterija senka labiau nei norėtųsi, galime pasirinkti ir išbraukti iš dienos viską, kas nebūtina. O kas būtina supaprastinti. Kartais viena lengvesnė diena padaro stebuklus. Pvz. nebevažiuoti į parduotuvę, vaikų pietų miego metu ne tvarkytis, o miegoti pačiai, vakarienei pagaminti tiesiog grikių ar makaronų su sūriu, vaikui aprengti šiek tiek purvinas kelnes ir praleisti tos dienos skalbimą.

• Na, o labai mažų ir mažų vaikų mamoms noriu priminti apie korteles „AKIMIRKA MAMAI“. Tai veikia kaip ritualo formavimas, kai mama kasdien būtinai sau skiria bent akimirką ir paklausia savęs, o ko man dabar norėtųsi, ko man dabar reikia? Ir tada jos pasąmonė parenka būtent tą kortelę, kurioje yra reikalinga žinutė. Tai tarsi pokalbis su savimi.

Pabaigai. Mama, tu esi svarbi, tad rūpinkis ne tik kitais, bet RŪPINKIS IR SAVIMI.

Straipsnio autorė psichologė Irma Chmieliauskienė. Kviečiame registruotis jos nuotolinėms konsultacijoms.