Man taip trūksta laiko sau. O kas yra tas laikas sau?

Jei kas kartą iš kliento išgirdusi, kad jam trūksta laiko sau, gaučiau po plytą, jau galėčiau pastatyti nemažą namą. O jei pridėtume po plytą už kartus, kai tai sakau pati, arba, kai sako mano šeimos nariai, bei draugai, jau tikriausiai statybinių medžiagų užtektų ir rūmams.

Nepasiginčysi, kad darbas tikrai užima nemažą dienos dalį. O kur dar buitis, maisto gaminimas, sportas, tvarkymasis ir visi kiti reikalai, tokie kaip: sugedęs telefonas, automobilio techninė apžiūra, pagalba mamai ir pan.

Kada bus laikas man? Kada galėsiu pailsėti? Į šiuos klausimus norisi atsakyti kitu klausimu, o kas yra tas laikas tau? Pastebėjau, kad žmonės tikrai dažnai pyksta ir nuoširdžiai skundžiasi laiko sau trūkumu, bet jie nei karto rimtai nepagalvojo, ką jie nori nuveikti, kas įkrauna jų vidines baterijas.

Mes visą dieną skubame ir laukiame vakaro, kai darbai baigsis, bet darbams pasibaigus, tą laiką sau ištirpdome nesąmoningoms veikloms, kurios iš tiesų nei kiek neįkrauna mūsų vidinės baterijos, o labai dažnai netgi dar labiau ją iškrauna. Viena dažniausių tokių veiklų – bukas laikas telefone. Atrodo tik tuoj tuoj, sekundėlei prisėsiu ant sofos, peržiūrėsiu, kas naujo ir eisiu užsiimti kažkuo kitu. Ir tas laikas tęsiasi, tęsiasi... pradėjome kažką skaityti, nebaigėme, nes jau žiūrėk dėmesį patraukė kitas įrašas ir galiausiai mus aplanko nepasitenkinimas. Užbaigiame dieną su emocija, kad vėl pritrūko laiko, esame nepakankami, o kiti juk ir darbe daugiau pasiekė, ir namus gražesnius susikūrė, ir dar naujų hobių mokosi…

Ir laikas telefone yra tik vienas iš mūsų laiko vagių. Tą pačią funkciją atlieka televizorius, tušti pokalbiai, ar bet kokia kita nesąmoninga veikla. 

Klientai dažnai mini, kad po darbų jie tiesiog nori atsijungti, atsitraukti, užsimiršti. Suprantu juos, žinau, ką tai reiškia. Bet pagalvokime logiškai, jei aš atsitraukęs, užsimiršęs, noriu tiesiog negalvoti, bukai naudoju savo laiką veiklai, kurioje manęs net nėra, tai kaip aš galiu tikėtis, kad tai bus kokybiškas laikas sau?

💡Siūlau reviziją!

Lengvas ir labai prasmingas pratimas.

Tiesiog padalink lapą į dvi dalis ir vienoje pusėje surašyk visas veiklas, kurios iš tavęs paima energiją, o kitoje pusėje visas, kurios įkrauna. Apmąstyk vieną iš savo tipinių dienų, peržvelk ją nuo pat ryto. Dantų valymas – atima ar duoda? Rytinė kava/arbata – atima ar duoda? Važiavimas į darbą – atima ar duoda?

Ką šis pratimas duoda?

Visų pirma daugiau sąmoningumo apie tai, kur nuteka mūsų energija. Mes galime padaryti labai įdomių atradimų. Kartais atrodo, jog pvz. pokalbiai su kolegom mums labai patinka, bet geriau apsvarstę, suprantam, jog dažniausiai jie kaip tik išsunkia. Arba galime būti įsitikinę, kad pvz. vakarinė veido rutina ir kremo tepimas tiesiog valgo tokį brangų laiką, bet po revizijos mes suprantame, kad ta veikla ir yra laikas sau, ji įkrauna. Ir ypač, jei atliekame ją sąmoningumo būsenoje. Nes mes galime tepti kremą ir galvoti apie darbą, o kita ranka tikrinti socialinius tinklus, arba galime susikoncentruoti į kremo tepimą, pajusti kaip kremas liečia odą, kaip mūsų pirštai maloniai atpalaiduoja veido raumenis, tada ši veikla tikrai įkraus.

Jei nežinai, kas tave įkrauna, išbandyk patyrimo žaidimą "Saviterapijos mėnuo".

Taigi siūlau reviziją, o po jos, rekomenduoju pasirinkti daryti daugiau to, kas įkrauna ir mažiau to, kas iškrauna. Ir nepamiršk svarbaus elemento. Koks jis? Sąmoningas pasirinkimas pilnai būti toje veikloje, kurią atlieki.

Na ir paskutinis svarbus patarimas. Skambės banaliai ir savaime suprantamai, bet iš tiesų tai be galo prasminga. Tiesiog paklausk savęs, kokio laiko tau norisi? Kas yra laikas tau? Ir paskirk konkretų laiką, kada tomis veiklomis papildysi savo eilinę dieną.

Jei nepaskirsi tokiai veiklai laiko, labai tikėtina, kad nugalės seni įpročiai ir nejučia laikas nukeliaus vėjais. Bet jei iš anksto būsi apsisprendęs, jog po darbo nori pasivažinėti dviračiu, pasigaminti ypatingesnę vakarienę, susitikti nuoširdžiam pokalbiui su drauge, nueiti į ilgesnį dušą, paskaityti knygą ir vietoj laiko ant sofos su telefonu, eisi daryti būtent tą įkraunančią veiklą, tikrai pajusi skirtumą. O jei tai sujungsi su anksčiau aprašyta revizija, garantuoju, jog pamatysi, kad iš tiesų, laiko sau turi. Ir kaip apdovanojimą gausi didesnį energijos kiekį ir daugiau pasitenkinimo savo gyvenimu.

Mes visi turime tas pačias 24 valandas ir tik mes patys renkamės, kaip jas išnaudojame.

Straipsnį parengė psichologė Irma Chmieliauskienė. Kviečiame registruotis jos nuotolinėms konsultacijoms.