Lengvi būdai sumažinti stresą, depresinę nuotaiką ar nerimą kasdienybėje

Patyliukais, iš lėto, basomis ryto rasoje per žolę, ramiai iš lėto įkvepiant gaivaus oro ir sveikinant saulę... Kada paskutinį kartą mėgavotės tokiu ramiu, gal kiek vėsiu, bet maloniu įsižeminimu gamtoje? Tai viena iš paprasčiausių nusiraminimo praktikų, kurią galime atlikti ne tik ryte, bet ir įdienojus. Per pėdų ryšį su gamta galime sukaupti gyvybinės energijos resursų.

Ar žinojote, jog buvimas gamtoje kasdien bent po 10-20min. sumažina streso hormonus ir pagerina nuotaiką? Vaikštant lauke ir per savaitę gamtoje pabuvus bent 2 valandas galime sumažinti ir depresijos pasireiškimą. Tai yra viena iš priežasčių, dėl ko su kai kuriais klientais einame ir sesijas atliekame ne kabinete, tačiau judėdami lauke – parke ar vaikščiodami upės pakrante.

Šalia judėjimo ir buvimo gamtoje, mums labai naudingas ir dėmesingumas – esamojo momento įsisąmoninimas be vertinimų, pergalvojimų – tik buvimas, matymas, jautimas, užuodimas to, kas yra čia ir dabar, šalia mūsų. Ne rytoj, ne po mėnesio, ne užvakar, o būtent DABAR. Dėmesingumo praktikos dažnai naudojamos stresui, nerimui, pergalvojimui, nemigai, skausmams mažinti.

Tad kaip į savo kasdienybę įtraukti sąmoningumo praktiką taip, jog ji taptų mūsų rutina, o ne priebėga, kai ištinka krizė?

Dėmesingumas neturi būti labai imli laikui praktika, tad žemiau pasidalinu keletu praktikų, kurias galite atlikti sau patogiu metu.

Pratimas 5x5.

Kaip jį atlikti?

Lauke, kur jaučiatės patogiai ir pakankamai saugiai (tai gali būti tyli, rami vieta, kur yra šiek tiek mažiau žmonių) stabtelti ir atkreipti dėmesį į 5 savo jusles, jas įsivardinant (galime tai daryti mintyse, o galime ir balsu): neskubant įsivardinti 5 dalykus, kuriuos šiuo metu matau; po to pasirinkti ir pauostyti 5 skirtingų objektų kvapus; po to paimti 5 gamtos objektus ir patyrinėti jų paviršių per lietimą, pastebėti kaip tai jaučiasi mano pirštų pagalvėlėse; vėliau įsiklausyti ir išgirsti aplinkoje 5 skirtingus garsus (nuo artimiausių iki esančių tolumoje); dar vėliau galime išsirinkti (kaip vaikystėje) ir su smalsumu paragauti 5 skirtingų gamtos sukurtų skonių (tai gali būti skirtingų medžių lapeliai, smilgos stiebelis, gėlės žiedlapis ar net medžio žievės dalelė). Visą šią praktiką atlikti su smalsumu, be išankstinio vertinimo (t.y. mąstymo, kad aš jau žinau ko čia laukti ir tikėtis), pabandykite šią praktiką atlikti taip, tarsi būtumėte ateivis iš kitos planetos ir visai nežinotumėte kas yra ta gamta, kuo ji spinduliuoja ir ko čia būtų galima laukti.

,,Stabtelėjimo vieta“

Dar viena iš praktikų gali būti: sau malonios vietos pasirinkimas gamtoje, kur galėtumėte nuolat sugrįžti ir prisėsti „stabtelėjimo vieta“. O sugrįžus tyrinėti aplinką – kas vyksta šioje aplinkoje dabar, kas galbūt pasikeitė nuo paskutinio karto, kada buvau šioje vietoje. Galbūt kai kurie augalai ar edvės atrodo kiek kitaip, dėl kitu kampu krentančio šešėlio, o gal praėjusį kartą nematėte šioje vietoje šliaužiančios sraigės ar įsirėžusių dviračio padangų žymių nuo stabdymo. Svarbu stebėti, tyrinėti, tačiau ne vertinti (gražu/negražu, patinka/nepatinka) – tiesiog būti taip kaip yra.

Vidinė stiprybė

Dar viena gamtoje esančių praktikų – stebėti gamtą ir kas joje man suteikia asociaciją su „vidine stiprybe“ (kokie augalai, objektai ar struktūros man tai primena). 

Pareflektuoti: kaip aš tai galėčiau susieti ir su savo gyvenimu.

Daugiau praktikų gamtos tema rasite kortelėse "Pojūčių miškas. Miško terapija tavo kišenėje".

Straipsnį parengė psichologė Ieva Aukštuolytė. Kviečiame registruotis jos konsultacijoms.