4 paprasti dalykai, kuriuos gali padaryti dėl savęs

Aišku, svarbu pastebėti save ir likusią dienos dalį – kaip kalbi su savimi, galbūt prisiminti, pakartoti savą žinutę, įsijausti, pabandyti iš šio balso reaguoti į situacijas. Juk jei ryte perskaitai jaukią, raminančią, atjaučiančią žinutę, bet likusią dienos dalį jos nebeatsimeni ir pilna pavara važiuoja vidinis kritikas, jis vis tiek išliks stipresnis :)

2. Refleksija.

Mes taip lekiam, būnam efektyvūs, dėliojame varneles ir rašome ataskaitas, kad retai kada suspėjame užfiksuoti savo vidines reakcijas į aplinką. Ką aš jaučiau? Kas mane suerzino? Buvo peržengtos mano ribos? O gal išsigandau? Kas mane pradžiugino?

Jei savistabai gyvenime nelieka vietos, kažkuriuo metu gali atsibusti be jausmų, be prasmės, be energijos ar su labai garsiai rėkiančiu nerimu. Ir čia nėra vieno gero būdo – vieni daugiau kalbasi, kiti labiau mėgsta rašyti. Rašymas veikia raminančiai. Tad jei norisi lengviau užmigti ir nesikankinti nuo minčių pertekliaus, gali užsukti pas mus į rašymo skyrių.

3. Judesys.

Nebūtinai kasdien vynioti štangas sporto salėje. Pasivaikščiojimas, tempimo pratimai, šokis pagal mėgstamą muziką – viskas, kas padeda tiesiog sugrįžti į save, į kūną, į čia ir dabar laiką yra labai svarbus mūsų sveikatai.

Kartais žmonės dalinasi, kad jiems labai svarbu turėti tikslą, kad galėtų išeiti pasivaikščioti. Gali sugalvoti pačių įvairiausių tikslų! Vieni renka žingsnius, kiti maršrutais piešia širdeles, treti grybauja. Jei norisi extra naudos vidinei būsenai, keliauk į mišką su kortelėmis „Pojūčių miškas“. Užteks ir keletos pratimų, kad pajustum, kaip rimsta kūnas ir protas. Geriausia dalis, kad tam nėra blogo oro, tik reikia pasirūpinti apranga.

Saviterapiją sukūriau siekdama padrąsinti, paskatinti žmones rūpintis savimi kasdien ir pasidalinti, kiek daug būdų yra tai padaryti. Kai tų būdų daug, galima ir pasimesti, tad dalinuosi keliomis rekomendacijomis, kokį jaukų mažą žingsnį gali padaryti dėl savęs, kad emocinė sveikata stiprėtų kaip raumenys sporto salėje.

1. Afirmacijos.

Tai, kaip su savimi kalbame – svarbiau nei atrodo. Atrodytų, čia tik mintis? Jei save pakritikuosiu, tai nebeskaudins kitų kritika? Čia tinka patarlė – ką sėsi, tą ir pjausi.

Jei mes save nuolat kritikuojame, ir tikėsimės kritikos. Jei piktai kalbame su savimi, tikėsimės ir kitų pykčio. Ir nuo šito balso nepabėgsi.

Vidinį pokalbį įsivaizduok kaip kokį raumenį. Jei stiprinsi atjaučiantį, padrąsinantį balsą – jis vis stiprės ir ateis vis natūraliau. Reguliariai naudojamos afirmacijos taip ir veikia – jos stiprina vidinį padrąsinimą, atjautą (ar tai, ką jose užsirašai).

Mūsų sukurtos afirmacijos skirtos ramybei ir atjautai.

Afirmacijų kortelės

"Terapinės žinutės sau"

Kortelės "Pojūčių miškas"

Žaidimas emocinei sveikatai "Saviterapijos mėnuo"

Straipsnį parengė psichologė-psichoterapeutė Evelina Adakauskienė. Kviečiame registruotis jos konsultacijoms.

4. Tavo asmeninis nusiraminimo būdas.

Grįžtant po darbų ir reikalų, ypač jei grįžti į šeimą ir mažųjų poreikius, svarbu turėti kokį nors „nusinulinimo“ momentą. Galbūt šiltas dušas, grįžimas iš darbo pasivaikščiojant, šiltos arbatos puodelis ar mankšta – kaip manai, kas padėtų tau padaryti tam tikrą koridorių, kuriuo visu vidumi iš darbo grįžtum į namus?

Jei nežinai, nuo ko pradėti, visada gali pabandyti ir mūsų paruoštą savirūpos „degustaciją“ – žaidimą „Saviterapijos mėnuo“. Kasdien po užduotį, kad pajustum, kaip tau veikia skirtingos praktikos ir kas labiausiai tinka būtent Tau.