Būti sau tėvu tai ne vien priimti sveikus sprendimus, prižiūrėti, kad eitum laiku miegoti ir atliktum pareigas. Tai ir - būti kartu su savo patirtimis ir jausmais. Profesorius, pristatinėjęs šią temą, dalinosi, kad savo klientams pabaigus terapiją rekomenduoja suplanuoti laiką sau - bent 5 minutes, bet reguliarias, pasikartojančias (kas dieną, kas antrą dieną, kas savaitę). Kad ta vaikiškoji dalis, kuri laukia dėmesio, kuri jaučia daug jausmų ir nori būti pamatyta, žinotų, kad tikrai toks laikas bus, ir kad tuo suaugusiuoju tikrai galima pasitikėti - sutartu laiku jis bus ir dovanos savo nedalomą dėmesį.
Taigi, svarbiausia - reguliarumas, o ne minučių skaičius. Svarbiausia - tęsėti sau pažadą ir būti patikimu suaugusiuoju sau. Vaikai gali nurimti tik tada, kai šalia yra patikimas suaugęs. Tad jei kiekvienas iš mūsų turi tą jaučiančią vaikišką dalį, ji irgi nurims, kai reguliariai gaus dėmesio iš patikimos suaugusios, racionalios dalies.
