Kaip tapti kūrybiškesniu?
Kalbėdami apie savo darbo dieną, didieji pasaulio kūrėjai kone be išimčių pamini rutiną. Deividas Linčas per 33-ejus savo kūrybos metus nei karto nepraleido savo kasdienės meditacijos. Leo Tolstojus akcentavo KASDIENĮ rašymą, nes bet kokia pauzė galėjo sugadinti jo rutiną. Haruki Murakami kurdamas romaną taip pat įsibėgėja su griežta rutina: keliasi ketvirtą ryto, dirba penkias valandas, popiet bėgioja ar plaukioja, skaito knygas, klausosi muzikos. Jis tiki, kad romano rašymas - tarsi išlikimo treniruotė, kuomet fizinė ištvermė reikalinga tiek pat, kiek ir meninis jautrumas. Nicholson Baker į rutiną žvelgia kiek iš kitos pusės: kai reikalingas įkvėpimas, jis kaip tik pakeičia ją, susikuria ką nors naujo: pavyzdžiui, pradeda rašyti tik ketvirtą valandą popiet, terasoje, ir būtinai su šlepetėmis. Naujumas padeda dirbti, tačiau rutinos poreikis išlieka.
Ką galima išmokti iš garsių rašytojų darbo įpročių? Nemažai. Viena aišku - nėra vieno vienintelio konkretaus kelio, vienos idealios rutinos, kuri tiktų visiems. Tačiau tiek rašytojai, tiek sėkmingi investuotojai ar verslininkai dalindamiesi sėkmės paslaptimis prabyla apie tam tikrus įpročius, kurie padeda jiems stiprinti kūną ir palaikyti atvirą protą. Įkvėpimui galima paskaityti Mason Currey knygą “Daily rituals”. Štai keletas dažniausiai veikiančių įpročių:
Skirti laiko, kada kūrybiškumas galėtų pasireikšti. Tai svarbiausia. Nesvarbu, ar tai bus kasdienis rašymas (tiek dienoraščio, tiek romano ar įrašų socialiniuose tinkluose), ar piešimas, lipdymas, dainavimas.. Įkvėpimas yra iliuzija, jis aplanko tada, kai patys sukuriame jam palankias sąlygas.
Pailsinti protą. Tai gali būti meditacija, žiūrėjimas pro langą, ar tiesiog sėdėjimas gamtoje - kiekvienas gali atrasti, kada jų mintys geriausiai “išsivalo”. Pailsėjus protui, lengviau atkreipti dėmesį į naujas idėjas, pastebėti netikėtas sąsajas. Tiesa, kalbant apie meditaciją, ji turi pranašumą - ištirta, jog medituojant aktyvuojamos su kūrybiškumu siejamos smegenų sritys.
Fizinis aktyvumas. Be jo tiesiog nėra įmanomas joks ilgalaikio susikaupimo reikalaujantis darbas. Mano mėgstamu tyrimu įrodyta, kad vaikščiojantys žmonės (nesvarbu, ar ant bėgimo takelio, ar gamtoje) pateikia dvigubai daugiau kūrybingų problemų sprendimų nei ramiai sėdintys.
Nuolatinis mokymasis. Naujos mintys turi iš kažkur ateiti, kūrybai reikalinga nauja informacija. Tad skaitymas, dokumentiniai filmai, laidos, paskaitos įvairiomis temomis, naujos muzikos klausymas turėtų atrasti vietą kasdieninėje rutinoje.
Leisti sau nuobodžiauti. Nuobodžiaujant, išjungus visus ekranus, nesusitelkus į veiklą, kai mūsų dėmesys nėra nukreiptas į konkretų linksminantį objektą, prasideda tikroji kūryba. Kodėl tiek daug kas sako, kad geriausios mintys ateina duše? Nes tada mes dažnai nemąstome, tiesiog atliekame įprastus veiksmus, būname čia ir dabar. O “nemąstant” protas iš tiesų dirba, pamato daiktus nauju kampu, idėjos jungiasi į netikėtus, naujus kūrinius.
Miegas. Miego rutina, vedanti į kokybišką ir pakankamą miegą, yra itin svarbi tiek produktyvumui, tiek kūrybiškumui.
Kaip visa tai sutalpinti į kasdieną? Kai įpranti, nėra sudėtinga ryte pabudus 15 minučių skirti meditacijai vietoj socialinių tinklų peržiūros, geriant kavą darbe daugiau nieko neveikti, tiesiog žiūrėti pro langą, pusę pietų pertraukos išnaudoti greitam pasivaikščiojimui, po darbo užsukti į sporto klubą ar važiuoti dviračiu namo, eiti miegoti tuo pačiu laiku kiekvieną vakarą. Ir, žinoma, skirti laiko savo kūrybai. Tam paprastai nereikia išrasti naujų valandų paroje, tiesiog gali reikėti pakeisti keletą savo įsisenėjusių įpročių naujais.
Tekstą parengė psichoterapeutė Gabija Petravičė.Nori ugdyti kūrybiškumą? Pasitelk mūsų dailės terapijos įrankį kūrybiškumo ugdymui!
