Kodėl rašymo terapija?

Rašymas – tai kalbėjimasis su pačiu savimi. Dažnai žmonės vengia aprašyti savo vidines būsenas, bijodami, kad kas nors pamatys. Atrodytų, kiek ši baimė reali, jei tuos lapus galima suplėšyti ir išmesti? Visgi manau, kad ji labai reali. Net ir suplėšius ar sudeginus tuos lapus, vienas žmogus vis tiek gali viską pamatyti – pats autorius. Neretai ir einant pas psichologą ar psichoterapeutą baisu to paties – pamatyti apie save ir savo gyvenimą tai, ko negalėsi „atmatyti“, nebegalėsi savęs apgauti ar nuvyti kažkokio nemalonaus jausmo. O kai nėra kito žmogaus, lieki pats su savimi: jei jausiesi nuvertintas, tai tik dėl to, kad pats save nuvertini; jei jausiesi, kad tavęs nemėgsta skaitytojas, tik dėl to, kad nemėgsi pats savęs, jei jausiesi kaltinamas – kaltini pats save. Kitavertus, pats sau gali pasakyti tai, ko nedrįsti kitiems. Toks pokalbis su savimi, savęs tyrinėjimas ir atviras pamatymas yra labai svarbus norint gyventi taikoje su pačiu savimi, autentiškai ir atvirai patyrimams.

Tad jau atsisėdote prie stalo, rankoje - rašiklis, į jus žiūri baltas popieriaus lapas. Nesirašo. O gal parašėte du sakinius, ir galva ištuštėjo. Ką daryti? Kad pavyktų ką nors užrašyti, reikia rašyti. Saviterapijos užrašų knygutė ant viršelio turi priminmą - "Keep your hand moving". Paprastas patarimas, bet labai svarbus. Svarbiausia rašyti. Galima rašyti apie tai, kaip nesirašo. Galima rašyti tai, kas atrodo nesvarbu. Kas pačiam sau skamba kaip nesąmonė. Svarbiausia - rašyti. Iš šios pelkės pamažu išklamposite ir anksčiau ar vėliau ant balto lapo nuguls tai, kas svarbu jums, kam reikia laiko išleisti iš savo galvos. Vėlgi, panašus procesas vyksta ir žodinėje terapijoje - atėjęs žmogus pats nusprendžia nuo ko pradėti ir apie ką nori kalbėti. Kartais ištinka tuščios galvos sindromas, kartais neaišku, kur nuves viena ar kita mintis, ar verta kalbėti būtent tai. O įgarsinus tai, kas galvoje pasidaro aiškiau, ramiau, pokalbis paprastai visada nueina kažkur, kur jautru ir reikalinga. Svarbu tiesiog pasitikėti procesu ir savimi pačiu.

Visgi laisvos asociacijos nėra vienintelis būdas suprasti, kas vyksta vidiniame pasaulyje. Daug svarbios informacijos gali duoti fantazijų, savos kūrybos, interpretacijų tyrinėjimas. Rašymas suteikia galimybę pamatyti pačiam save iš šono tada, kai jau esi kitoje nuotaikoje, labiau atsitraukus. Dėl to, labai įdomu ir vertinga ne tik rašyti, bet ir sugrįžti prie savo tekstų. Jei rašote dienoraštį, peržvelkite, ką užrašėte per savaitę - kaip jautėtės, ar pasikeitė jūsų būsena, ar galite kitaip pamatyti tą situaciją dabar? Tai gali duoti perspektyvos ir labai aiškų pajautimą, kad viskas praeina. Išrašytas, išsakytas ar kitaip išreikštas ir perdirbtas jausmas - taip pat. Kitą kartą apėmus liūdesiui, pykčiui, apmaudui ar kokiam kitam nemaloniam jausmui, jau turėsite viduje aiškų žinojimą, kad jis tikrai praeis, tuo pačiu bus lengviau su tuo jausmu išbūti. 

Norintiems geriau suprasti tai, ką sudeda į pasaulį ir aplinką, sukūriau terapinio rašymo rinkinį "Vidinės kelionės". Jame - penkios terapinio rašymo užduotys, kurių kiekviena skirta nagrinėti skirtingoms vidinėms temoms. Tarp jų - santykis su savimi ir aplinkiniais, vertybės, svarbiausi atsiminimai, emocinių poreikių išsigryninimas, dialogas su apleistomis savo asmenybės dalimis. Tokiems pratimams svarbi refleksija - ne tik perskaityti ne tekstą, bet ir suprasti jame nusėdusias emocijas, vidinės būsenos atspindžius. Kad geriau pavyktų tai padaryti, kiekviena užduotis turi ir specifinę savo refleksijos dalį - gaires, į ką atkreipti dėmesį ir kokius klausimus sau užduoti. 

Rašymas kaip procesas yra vertingas net ir neskaitant ar netyrinėjant tų tekstų. Rašymas lavina atmintį, padeda sutelkti dėmesį. O dėmesio sutelkimas nesiderina su nerimu, tad tuo pačiu padeda ir nurimti. Jausmų išraiška raštu padeda išlaikyti geresnę psichologinę ir fizinę savijautą. Visokių tyrimų pridaryta su stebinančiais ir viltingais rezultatais. Iš esmės jie apie tą patį - jei gali sudėti savo patirtį į žodžius - padaryk tai. Tą daryti gali garsiai psichologo kabinete, tyliai prie savo rašomojo stalo. Tik jei su žodžiais labai sunku, labiau padėti galėtų kiti metodai - šokis, dailė, muzika ar smėlis. Būdų yra daug. Svarbiausia atrasti tinkamą sau. Visgi, net jei sunku įvardinti žodžiais savo patirtį, tiek rašymas, tiek kalbėjimas su kitu žmogumi, gali padėti tą padaryti ir įgyti labai svarbų, kasdienybėje nepamainomą įrankį.

Linkėjimai,

Psichologė Evelina Adakauskienė

Saviterapija - DIY psichoterapija?

Psichoterapija – mokslu ir tarpusavio santykiu grįstas psichikos sveikatos stiprinimo ir psichikos ligų gydymo būdas. Kad galėtum užsiimti psichoterapija, reikia daug mokytis ir suprasti tiek apie žmogaus psichiką, tiek apie save (kad neišnaudotum pacientų) ir, deja, negali būti pats sau terapeutas. Dėl to norisi pabrėžti, kad esant krizėje, sergant depresija, nerimo ar kitais psichikos sutrikimais, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos ir nelikti vienam. Geriausiai sau padėsite išdrįsę prabilti apie savo sunkumus garsiai.

Vis dėl to, terapinių momentų, kai imi ir staiga supranti apie save kažkokį atsakymą tikrai gali kilti ir vienumoje, skiriant sau dėmesio ir erdvės. Norint palaikyti psichologinę higieną, geriau pažinti save ir aiškiau suprasti savo emocinę būseną, kai kuriuos terapinius metodus tikrai galima pritaikyti pačiam sau.

Saviterapija.lt ir yra būtent apie tai – ne savęs gydymą, o apie savo vidinio pasaulio pažinimą, emocinės būsenos sekimą ir tuos kasdienybės momentus, kai norisi kokybiškai ir terapiškai pabūti su savimi, užduoti sau neįprastus klausimus.  Tai gali būti ir pirmas žingsnis tam, kuris vis dvejoja, ar kreiptis į psichologą. O gal pagalba jau vykstančiai psichoterapijai, kai reikia kažkokio stumtelėjimo, kad pavyktų peržengti ten kylantį pasipriešinimą ar susikaustymą. Taip pat, išbandyti naujus streso įveikos ir savęs pažinimo metodus.  

Terapinių metodų dabar yra iš tiesų labai daug - žodinė, tylos, grupinė, kūno, muzikos, filmų, rašymo, dailės, šviesos, smėlio, pasakų, kaukių, šokio... Ateityje ir saviterapijos parduotuvėje viliuosi daug lengvai prieinamų, įdomių ir vertingų rinkinių, įtraukiančių įvairias terapines formas. O kol kas pradedame nuo pirmo žingsnio – terapinio rašymo.

Terapinis rašymas su pagalba reflektuojant savo tekstus gali tapti nauju streso įveikos būdu, padėti išsiaiškinti kai kuriuos vidinius klausimus, pamatyti savo vidinę būseną kitoje šviesoje. Dar įdomiau ir vertingiau gali būti rašant kartu su kitu žmogumi. Apie terapinį rašymą dar atskirai pasidalinsiu kitame tinklaraščio įraše, o apie dar daug visko kartą-du per sezoną rašysiu ir naujienlaiškyje (jį užsisakyti galite šiame puslapyje).

O pabaigai norisi įkvėpti savęs paieškoms ir įdomiems atradimams. Geriau pažinodami save, įskaitant ir savo resursus, galias, ir sunkumus bei žaizdas, mes galime gyventi tikrai prasmingą, pilną ir jausmingą gyvenimą. Ir ne tik tai! Per savęs priėmimą pasidarome šiltesni aplinkiniams, galime priimti didesnę gyvenimo įvairovę, kurti vertingus santykius.

Saviterapija.lt projekto autorė

Psichologė Evelina Adakauskienė